KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRAS ŽVEJŲ RŪMAI

 
KULTŪROS CENTRAS ŽVEJŲ RŪMAI
Šiandien 2014 m. spalio 21 d., antradienis
 
LT LT EN EN
 

Renginių kalendorius

 

 

 

Repertuaro prenumerata

 

PANTOMIMOS TEATRAS "A"

 
  Pantomimos teatras "A"

Teatras įkurtas 1993m. Klaipėdos muzikos centre (dabar – Kultūros centras Žvejų rūmai). Propaguojantis pantomimos ir judesio raišką, kuriantis originalius įvairialypius projektus: nuo dramatiškų tragizmo kupinų spektaklių iki ironiškų pramoginio žanro etiudų.




Sielos šokio atlikėjas nėra suvaržytas, į savo vaidinimus jis įpina tai, ko negalima išmokti jokioje vaidybos mokykloje, tai atsidavimas judesiui ir gebėjimas giliai jausti pasaulį, filosofiškai į jį žvelgti ir atiduoti savo kūną įkvėpimui.

Alekso Mažono kūryba yra įvairiaspalvė, jis nėra artimas klasikinei pantomimai, kai kuriuose spektakliuose jos visai atsisakoma. savo kūrybos stilių jis pavadino "Soul Dance" (Sielos šokiu).

"Kūno ir sielos kova, žemi instinktai ir dangiškas polėkis, kūryba ir smurtas, pragmatizmas ir šventas pamišimas. Jo veidas - minia veidų, jame įsikūnija demonas ir šventasis, žvėris ir angelas..." rašo kritikai apie Alekso Mažono spektaklius (I.Žiemytė "Vakarų ekspresas").

„Beveik visi siužetai yra iš mano išgyvenimų. Tai gali būti koks nors literatūrinis kūrinys, palikęs įspūdį. Viską turiu išversti į savo kalbą, nes tai nėra parašyta specialiai man,” - sako A. Mažonas.

Teatras daug keliauja po Europą, yra daugybės tarptautinių teatro festivalių dalyvis. Aktyviai dalyvauja ir Lietuvoje vykstančiuose festivaliuose, projektuose ir eksperimentiniuose darbuose su žymiais Lietuvos ir užsienio menininkais, tokiais kaip A.Gotesmanas, A. Šenderovas, Ludger Schmidt (Vokietija), styginių kvartetu „Chordos“ (Vilnius). 





Ryškiausi pastatymai:

„Nostalgija“;
„Kanopos“;
„Angelas“;
„Plakimas“;
„Krikštas“;
„Šalta žemė“;
„Styveno juodųjų langų paveikslėliai“.


Šiuo metu teatro repertuare:

„Nostalgija“,
„Šalta žemė“ ,
„Lapkričio siuita“,
„Graffiti“,
"Paikos mergelės" ,
"Jaunystė. Branda. Senatvė. Mirtis"
                    



Spektakliai:

„Nostalgija“ – žmogaus  kelionė gyvenimo labirintais. Laiko įvaizdžiu imama muzika, o grupės „The Beatles“ daina „The Long and Winding Road“ (Ilgas ir vėjuotas kelias) tapo impulsu, kuriant šį spektaklį. „The long and winding road that lead to your door, Will never dissapear, I`ve seen that road before It always leads me here, leads me to your door.”


„Krikštas“ – kas skiria žmogų nuo gyvulio? Kur ta riba, kurią peržengę į vieną ar kitą pusę tampame indais Dievo arba šėtono rankose? Kai dvasia dūsta kūno tamsoje, kai ji alksta ir ilgisi, pati nežinodama ko, staiga pasigirsta šauksmas – tai Dievas ieško savo kūrinio. Ar atsilieps žmogus? Ar išdrįs leistis į sunkią ir pavojingą kelionę Meilės ir Tiesos link?


„Šalta žemė“ – „Dažnai iš pačios nevilties gimsta viltis“ (Kurcijus)
Spektaklio pavadinimas nurodo priešpriešą dangui, nes yra  ne tiktai gelmė, iš kurios atsiranda visa kas gyva, bet ir kapas, į kurį viskas sugrįžta. Spektaklis skirtas vaikystės draugo atminimui, kuris mirė nuo alkoholio. Pasakojama istorija persipina buitiniais vaizdais ir herojaus vizijomis. „Šalta žemę“ pavadinčiau buitine poezija, - pasakojimą apie žmogaus vienatvę ir  sielos skrydį, apie prisiminimus ir viltį. Jo kelionė per gyvenimą, tai laukimas kažko tikro ir nekintamo, tačiau žmogelį lydi praradimai prieš kuriuos šis bando kovoti senų dainų melodijomis.
„Muzika – geriausia paguoda nuliūdusiam žmogui.“ (M. Liuteris)


„Lapkričio siuita“ – tai filosofinė judesio poema apie žmogaus gyvenimą, kurį galima sulyginti su gėle. Gėlė – visame pasaulyje išplitęs jaunystės simbolis... Tarsi gėlė per vasaros metą atgimsta bei žydi ir mūsų širdis. Tarsi gėlė pražysta, bet veikiai nuvysta ir mūsų kūnas. Biblijoje apie žmogų sakoma: „jis žydi tartum laukų gėlė. Juk vos paliečia ją vėjas, ir jos nebėra, - žymės nepalikdama ji išnyksta“ (Psalmynas 103, 15-16)

Šiame dramatizme pradedi matyti paradoksalų grožį, save naikinančio žmogaus niekingumą ir pasiaukojimą. „Lapkričio siuitos“ herojaus gyvenimo atspindžiai - tai spalvotų stiklo šukių mozaika, vedanti žiūrovą per jo asociacijų pasaulį.




„Graffiti“ – Kaip  dažną šiurpina ir nemaloniai nuteikia pirmas žvilgsnis į grafitais išmargintas sienas bei tvoras, taip ir spektaklyje "Graffiti" pirmasis Alekso pasirodymas scenoje priverčia krūptelėti. Į tuščią erdvę įsliūkina juodai vilkintis žmogus pasimetimo, skausmo ir pykčio nuspalvintu veidu. Išsigandęs jis čiuopia žiūrovams nematomą, tačiau jį įkalinusią sieną. Išėjimo nėra. Todėl žmogus ima taip pat menamus dažus ir piešia ant sienos savo jausmus...

Kitame spektaklio epizode matome dvasios kalėjime kenčiančią būtybę. Personažas negali išsivaduoti iš virvių pančių, išlipti iš dėžės, nors žiūrovai akivaizdžiai mato, kad net dvi dėžės sienos yra kiauros. Taigi išėjimas yra, tik spektaklio herojus jo nemato, o gal bijo juo patikėti...

Geriau jis užsideda juokdario kostiumą ir apsimeta, kad gyvenimas yra gražus ir linksmas. Su dirbtine šypsena jis bendrauja su aplinkiniais (žiūrovais), tiesia jiems ranką pasilabinti, nors po to negali atsikratyti prilipusių palabintojo problemų ir vėl kankinasi vienatvės narve.


 

 

„Paikos mergelės“. Judesio spektaklis apie žmogaus prasmę ir vertę. Pavadinimas nereiškia, jog tai spektaklis tik apie moteris. Čia akcentuojamas paikumas kaip bendražmogiška savybė. Herojų paikumą bandau atskleisti kaip menką nuovoką turinčių žmonių grupę, kurie lyg vaikai, pamatę patinkantį daiktą, yra užvaldomi noro jį turėti ir palieka savo tikrąjį tikslą“.

Spektaklio idėja – iš Šventojo Rašto (istorija apie dešimt mergaičių).

 

 

 

 

"Jaunystė. Branda. Senatvė. Mirtis". Judesio spektaklis

Gimimo liudijime rašo, kur žmogus gimė, kada jis gimė, ir niekada nerašo, kam gimė. (M. Safyras)

Spektaklyje “Jaunystė, branda, senatvė, mirtis“ kalbama apie kiekvieno žmogaus kelią. Visas ilgas žmogaus gyvenimo intervalas sukoncentruotas istorijoje įprasmintoje keturių etapų paveiksluose: jaunystė, branda, senatvė, mirtis. Jaunystė, kai žmogus žygiuoja per gyvenimą pilnas jėgų ir energijos ir kartais jaučia pasitikėjimo perteklių. Branda – tai jau ne tik savo jėgų įvertinimas, bet ir pasitikėjimas savimi, sprendimų tvirtumas. Senatvėje žmogus keliauja lėtai, kartais sunkiai, vis dažniau mintimis atsigręždamas atgal. Artėjant prie gyvenimo finišo žmogus  iškelia savo buvimo žemėje prasmę: „Visi turime mirti ir esame tarsi išpiltas ant žemės vanduo, kurio susemti neįmanoma“. (2 Sam 14, 14)

Ir nors mirtis ženklina pabaigą, ir atrodytų, kad ratas užsidaro, – iš tiesų tik peržengus nežinomybės slenkstį atsiveria durys į naujas erdves: „Aš regėjau naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė išnyko, ir jūros taip pat nebeliko.“(Apr 21:1)

 

 


Aktorinė, režisūrinė ir pedagoginė A. Mažono veikla:
 

 1. 1983 m. - pradeda aktorinę veiklą Klaipėdoje Žvejų sporto ir kultūros rūmuose, kur įgyja scenos judesio   meistriškumą. Studijai vadovauja Edgaras Savickis.
 2. 1988 m. - mono spektaklis „Nostalgija“, skirtas Džono Lenono mirties metinėms.
 3. 1991 m. - dalyvauja gatvės teatrų festivalyje „Chari Vari“, Internationales stassentheater festival Schleswig, Holstein (Vokietija).
 4. 1991 m. - pantomimos spektaklis „Atspindys“.
 5. 1992 m. - Baltijos šalių jaunimo konferencija, Schlezwig-Holstein (Vokietija).
 6. 1992 m. - Alternatyviųjų teatrų festivalis „Arhus-92“ (Danija).
 7. 1992 m. - kūrybinė laboratorija Scherzberge (Vokietija). Butoh šokio pamokos pas aktorių ir šokėją Jurgeną - Miulerį Othzeną.
 8. 1993 m. - mono spektaklis „Kanopos“, pagal R. Akutagawos novelę „Arklio kojos“.
 9. 1994 m. - festivalis „MON DAG – 94“ (Danija).
10. 1994 m. - organizuoja Tarptautinį Judesio Teatrų festivalį „SPARKS - 94“.
11. 1995 m. - mimų trio „Cukeriai“ -  „Taburečių Šou“.
12. 1995 m. - akcija „Menininkai prieš Stagnaciją“, judesio  spektaklis „Sugrįžimas“.
13. 1997 m. - šviesų (H. Žižys), muzikos (G. Kizevičius) ir judesio (A. Mažonas) veiksmo koncertas „Projektas-102“.
14. 1997 m. - spektaklis „Plakimas“.
15. 1998 m. - meno forumas „Homo Faber“ (Jonava) - spektaklis „Plakimas“.
16. 1998 m. - pantomimos spektaklis pagal E. M. Markeso romaną  „Angelas“.
17. 1999 m. - mono spektaklis „Krikštas“.
18. 1999 m. - improvizacinis spektaklis „Čia gyvena Žmonės“.
19. 1999 m. - tarptautinis teatrų festivalis „One Man Show“, Kišiniovas (Moldova). Pelnyta sidabrinė „Jonos“ - antikos laikų dramaturgo ir aktoriaus - statulėlė už spektaklį „Kanopos“.    
20. 1999 m. - sukuriama judesio drama holistinės grupės „Vartai“ ir Šiaulių Universiteto kamerinio orkestro muzikiniam veiksmui „Laivas – Paukštis“.
21. 1999 m. - tarptautinis teatrų festivalis „9 meno dienos“. Judesio spektaklis pagal R. Schneiderio romaną „Miego brolis“ - „Kas miega, tas nemyli“. Muzika  A. Šenderevo, režisūra S. Paciuko, mušamaisiais pritaria A. Gotesmanas.
22. 1999 m. - vaidmuo poezijos spektaklyje pagal japonų tankas „Hagi šakos“. Skaitovai Nelė  Savičenko ir   Rimantas Pelakauskas.
23. 2000 m. - pakviečiamas aktoriaus-svečio teisėmis į  Herningo Aukštąją teatrų mokyklą (Danija). Parodomi spektakliai „Nostalgija“, „Kanopos“, „Plakimas“.
24. 2000 m. - koncertas-akcija „Sutelkite jėgas prieš AIDS ir narkotikus“.
25. 2000 m. - tarptautinis laisvų menų festivalis  „Solncevorot“. Sankt Peterburgo  menininkų projektas „Pasaulis be narkotikų“ (Rusija).
26. 2000 m. - meninės akcijos Jūros šventės dienomis: „Gėdos Stulpas“, „Vinies“ atidarymo ceremonija. Dailininkas A. Klemencovas.
27. 2000 m. - projektas su dramos teatro aktore Vilija Akšyte pagal prevencinę programą  su paaugliais, spektaklis „Žmonės – dėžės“. Projektas remiamas Atviros Lietuvos fondo „Už zonos“.
28. 2000 m. - pantomimos spektaklis „Lapkričio siuita“ pagal Roberto Frippo muziką.
29. 2001 m. - bendras Lietuvos ir Lenkijos jaunimo kūrybinis projektas Mažojo teatro festivaliui „Auksinis obuolys“ (Marijampolė).
30. 2001 m. - jungtinis Klaipėdos Pilies teatro  ir Pantomimos teatro „A“ projektas - meninė akcija „Lietuvos mergelė“  Kotkos miesto Šventei (Suomija).
31. 2001 m. - Jeržy Grotovskio teatrų laboratorija Vroclove (Lenkija). Su spektakliu „Krikštas“ atstovauja Lietuvos teatrą.
32. 2001 m. - mono spektaklis  „Šalta žemė“, skirtas vaikystės draugui atminti.
33. 2002 m. - meninė akcija Jūros šventės dienomis „Puolęs angelas“. Dailininkas A. Klemencovas.
34. 2002 m. - tarptautinis teatrų festivalis „Šermukšnis“ (Klaipėda) -   spektaklis „Graffiti“.
35. 2002 m. - muzikos festivalis „Marių klavyrai“ - plastinė kompozicija „Penkių juslių šokis“ pagal M. Nymano muziką, paruošta kartu su styginiu kvartetu  „Chordos“.      
36. 2004 m. - Vaikų meno dienos Šiauliuose. Projektas su Šiaulių jaunimo centro vaikais „Tarp dangaus ir žemės“.    
37. 2004 m. - holistinio meno festivalis „ORAS-2004“ -  spektaklis „Batai“.
38. 2004 m. - projektas su vaikais „Gyvenimas muzikoje“. Edukacinė programa „Muzikos laiškai“.
39. 2004 m. - Kalėdinė  misterija Anikės aikštėj „Kaip skrendantys paukščiai“.
40. 2005 m. - kamerinės muzikos festivalis „Nepaklusniųjų žemė“. Muzikos, pantomimos, video meno ir kino vakaras „Kai muzika ir vaizdas susitinka“. B. Kutavičiaus muzika pagal S. Eidrigevičiaus paveikslus.
41. 2005 m. - tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“ - gatvės akcija „Iškasenos“.
42. 2006 m. - spektaklis „Styveno juodųjų langų paveikslėliai“.
43. 2006 m. - pradedamas pantomimos vakarų ciklai „Gyvenimo štrichai“.
44. 2007 m. - Lietuvos dienos Kaliningrade. Pantomimos teatro „A“ aktorių improvizacijos Kaliningrado poilsio parke.
45. 2007 m. - tarptautinis teatrų klasikinės dramaturgijos festivalis  „Vyšnių sodas“, Balvi (Latvija) – rodomas spektaklis „Styveno Juodųjų langų paveikslėliai“.
46. 2007 m. - Jūros šventės metu gatvės akcija „Lietaus žmonės“.
47. 2007 m. - už nuopelnus teatro menui apdovanotas „Padėkos kauke“.

48.

 

49.

 

50.

 

51.

2008 m.

 

2010 m.

 

2011 m.

 

2012 m.

- bendras teatrų projektas – misterija „Senojo tilto sakmės“ (Pasvalys). Režisierius Gintaras Kutkauskas. Skaitovė Olita Dautartaitė.

- šiuolaikinio šokio festivalis "Naujasis arabeskas" - spektaklis "Styveno juodųjų langų paveikslėliai" (atnaujintas)

- šiuolaikinio šokio festivalis "Naujasis arabeskas - spektaklis "Paikos mergelės" (premjera)

 

- Tarptautinis gatvės teatrų festivalis "FETA" (Gdanskas, Lenkija)

 

52. 2012 m. - Bardų festivalis "Akmeninė naktis" (Akmenė)

53. 2012 m. - Karklė Music Beach Live'12

 

54. 2012 m. - Spektaklio "Jaunystė. Branda. Senatvė. Mirtis" premjera

 

55. 2013 m. - Edukacinis pasakų ciklas vaikams "Žaidžiame teatrą" - improvizaciniai spektakliai "Ežiuko džiaugsmas", "Ponas Krokokatinas", "Pasakos telefonu", "Stebuklingas siūlas"

 

56. 2013 m. - XVII tarptautinis gatvės teatrų festivalis "Šermukšnis"

 


 

 


 

Kviečiame visus norinčius prisijungti prie kolektyvo veiklos,
lankyti repeticijas, dalyvauti renginiuose.
 

Dėl išsamesnės informacijos galite kreiptis
į teatro vadovą Aleksą Mažoną
mob.tel. (8 687) 70 195
el. paštas mimealex@hotmail.com
 
Kultūros centras Žvejų rūmai,
Taikos pr. 70,  LT-93202  Klaipėda
tel./faks. (8 46) 41 05 65
 

 


Žvejų rūmų bilietų kasa, Taikos pr. 70, 93202 Klaipėda,
tel. (8 46) 300 118 
 

Darbo laikas:

      pirmadieniais - penktadieniais:

                16:00 - 19:00 val.  ir 2 val. prieš visus renginius

      

    

 

KC ŽVEJŲ RŪMAI PASILIEKA TEISĘ KEISTI REPERTUARĄ.


 
facebook
Klaipėdos infoTiketa
 
sprendimas: webmod, www.webmod.lt TVS: webmodAdmin